tamsùmas. támsumas.
1. → tamsus 1: Tai tamsùmas nakties! Tamsumėlis – nors į akį durk! Ė nakties tamsumẽlis! Tamsumai, tamsumai naktelių.
2. tamsa 1: Į patį tamsùmą, naktį sugrįžo. Kap čia tokiu tamsumù eisi. Ar gaila, kad saulė už girių užplūdo ir apdengė žemę nakties tamsumu? Uliok uliok, panytėle, rytais vakarėliais, tik neuliok, jaunuolyte, nakties tamsumėly. Daugiaus grožėjos nakties tylėjime ir tamsumuose neg dienos šviesume. Saulė … nakties tamsumus pravijo.
3. → tamsus
2. Eglyno tamsumas pasidarė dar didesnis, ir medžiai lyg patankėjo.
4. → tamsus 3: Tamsumė̃lis lempos, nieko nesimato – kaip balana žiba.
5. → tamsus 4: Ir toks tamsùmas jau baisus, kad niekur nieko [nematau]. Valgyk morkų – sustos tas tamsùmas. Kai išleidžiu tave iš akių – akys nieko nemato: tu jas baudi tamsumu.
6. → tamsus 5: Šitokį tamsùmo paltą pirk. Tamsùmo [alaus] dabar niekas nebežiūria, dabar visi žiūria stiprumo. Kūnas tavas visas šviesus bus, neturėdamas nė vienos dalies tamsùmo.
7. tamsa 3: Kai iš dienos šviesos įeini tamsumėlin – nė už grašį nematai. Inmeskitek jį ing támsumus tamsiuosius. Kas vaikščioja tamsumuose (nežinios ir nuodžių), tasai nežino kur ejąs. Ką jumus kalbu tamsume, tatai kalbu šviesoje.
8. → tamsus 8: Rūta bandė ir kitais faktais įrodyti Čičinsko sielos tamsumą.
9. → tamsus 10: Ten skursta žmogelis, tamsumo ir vargo prispaustas, visų niekinamas. Koks pasišlykštėtinas žmonių tamsumas! Nei te radijo, nei te knygų – tamsùmas buvo. A užgyna, a neužgyna [žaizda] – tokia mada. buvo iš tamsùmo. Seniau žmonės par savo tamsùmą nemokėjo gyvent.
10. nuodėmingas, be tikėjimo gyvenimas: Atėjo šviesa ing pasaulį, o žmonės daugesn numylėjo támsumus neg šviesą. Minėk sau, jog, ižtrauktas ižg galybės tamsumų, perneštas esi šviesosp ir karalystosp Dievo. kas neturi tikro tikėjimo, nusidėjėlis: Buvote kadag tamsumais, bet nū šviesybe Viešpatyje. Jeig šviesumu Viešpatyje, tad tamsùmais be Viešpaties.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.