tamsybė

tamsýbė. tamsỹbė. tamsybė̃. támsybė. tamsa:

1. Ir vadino šviesybę diena, o tamsybę nakti. Nepermatomas tamsybes apšviesdavo tik žaibai. Regėjo, kaip tamsybė gaišt pradėjo. Ant žiemos smarkums su šalčiais vėl pasibaidė, ir ilgų nakčių tamsýbės jau nusitrumpin. Tamsybė šviesai priešijos. Jei eisi, tekėsi už manęs, tai aš tave parvesu namon, o kad ne, tai prapulsi nakties tamsybėse. Ten ją. naktis su lietu ir didele tamsýbe užklupo. Tokia tamsýbė – nieko nesiregi. Tamsýbė nakties – kaip reiks pareit. Tokia tamsýbė kieme, nieko nesimato – nors ant akį durk. Dabar vidunaktis, tamsýbė neišpasakyta. Reik sukti į nakvynę, nu kur: tamsýbė, kur jau, kur aš benuvažiuosu. Suvis naktis apglobė su savo tamsybe mišką. Saulė pavirs ing támsybes, o mėnuo ing kraują.

2. Tamsỹbė šviesos priešbylis (priešybė) . Tamsýbė šiandiej, labai tamsu. Langus atsitrauk – matai gi, kokia tamsýbė! Žiemių langas, tokia tamsýbė. Mes tei [p] nusibaigsim besipušinėdami tamsýbė [je] (be elektros) . Jeigut elektros neįsivedam – ir sėdėk tamsýbė [je]. Kristus mus išgelbėjo nuog darbų tamsybės. Kaip pikta yra gyvent tamsybėse nemokslų ir nuodžių. O šešėlis mirties, o tirščiausios tamsýbės. Todėlei tur jūsų regėjimas nakčia ir jūsų pranešimas tamsybe (nelaimėmis) pastoti.

3. Kurmis yra tamsybių gyventojas, jam nemaloni dienos šviesa. Mañ nugramzdeno pagriebę, instūmė tamsýbėn. Įgrūda [triukšmadarius] į tamsýbes ir įkreta į kailį gerai. Lenda tamsýbėn. Su ugnimi sau tamsybę apšvietam. O Mozešius ėjo artynui tamsybėna, kurioje Dievas buvo. Maižešius priėjo tamsybėsp, kame buvo Dievas. Suriškiat kojas ir rankas ir įmeskiat jį ing tamsybes vidučiausias. Jis mane tamsybėna paguldė kaip numirėlius žemėje. Sėdi mergelė tamsybėj, siuva be adatos ir be siūlo. Tamsýbių ieško, idant jų piktybės neišeitų šviesybėn. Slepiasi nuo šviesybės, bėga nuo jos, tamsybėn lenda.

4. Ak, kokios tamsýbės jau apjekino svietą! Vis iš godumo, iš svieto tamsybės tie vaidai. Bemokslingystė esanti tamsybė. Baisi žmonių tamsýbė, aš tę neisiu. Tamsýbė krašto, nešvari žmonys, visi apgirtę. Žmonės tamsỹbėje tūno. Vėlei šneka aple kaimo tamsýbę: a ka nevogė i kuliganų nebuvo?! Rašė Jucevičius tame bjauriausios tamsybės laike. Vieto [je] išmokymo ko gero į gilesnę dar tamsybę žmonales pastūmėjo. Labai būdingas P. Cvirkos „Filosofijos vaisių“ apsakymo herojus, tamsybių apaštalas docentas Kermašonis.

5. Balkanų pusiasalio laikas… yra neperregimų tamsybių apsiauptas. Žodžiais savo apšvietė jis tamsybes proto.

6. tamsa 7: Kursai nenorėtų to mokslo žinoti ir mokėti, tasai amžinosu tamsybėsu tur būti. Galybė ant manęs duota kunigaikščiui tamsybių̃, tai est šatonui. Mus teikės pavadint ižg tamsýbių pahoniškų stebuklingiausiop savop šviesumop. Išvesk mane ižgi tamsybės, kad galėčia tau duoti garbes. Tamsybėsa vaikščiot yra gulėt nuodžiose. Tas tavo prieštarnykas nesnaudžia, bet… rūpinas, idant tave galėtų sugaut kaip prieštarnyką savo o turėt tave amžinu kaliniu anose sodybose savo ir tamsybėsa savo. Žmones to pasaulio daugesn myli tamsybes, o neg šviesybę. Nieko nėr mielesnio žmogui kaip šviesybė o nieko bjauresnio nei piktesnio kaip tamsýbės. Nuodžios ant dūšios užveda tamsybès. Dabokis tada to, kad šviesa, kurij yra tavimp, nebūtų tamsybe. Tamsybėmis aptemusį turėdami protą. Naktis prašoko, o diena prisiartino. O teip atmeskime šalin darbus támsybių. Atlankė vienok mus kaip saulė užtekėdamas iž aukšto, idant apšviestų sėdintiemus tamsybėsa ir urnoj smerties.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tamsýbė</b>. tamsỹbė. tamsybė̃. támsybė. tamsa: <br/>1. Ir vadino šviesybę diena, o tamsybę nakti. Nepermatomas tamsybes apšviesdavo tik žaibai. Regėjo, kaip tamsybė gaišt pradėjo. Ant žiemos smarkums su šalčiais vėl pasibaidė, ir ilgų nakčių tamsýbės jau nusitrumpin. Tamsybė šviesai priešijos. Jei eisi, tekėsi už manęs, tai aš tave parvesu namon, o kad ne, tai prapulsi nakties tamsybėse. Ten ją. naktis su lietu ir didele tamsýbe užklupo. Tokia tamsýbė – nieko nesiregi. Tamsýbė nakties – kaip reiks pareit. Tokia tamsýbė kieme, nieko nesimato – nors ant akį durk. Dabar vidunaktis, tamsýbė neišpasakyta. Reik sukti į nakvynę, nu kur: tamsýbė, kur jau, kur aš benuvažiuosu. Suvis naktis apglobė su savo tamsybe mišką. Saulė pavirs ing támsybes, o mėnuo ing kraują. <br/>2. Tamsỹbė šviesos priešbylis <span class="explanation"> (priešybė) </span>. Tamsýbė šiandiej, labai tamsu. Langus atsitrauk – matai gi, kokia tamsýbė! Žiemių langas, tokia tamsýbė. Mes tei [p] nusibaigsim besipušinėdami tamsýbė [je] <span class="explanation"> (be elektros) </span>. Jeigut elektros neįsivedam – ir sėdėk tamsýbė [je]. Kristus mus išgelbėjo nuog darbų tamsybės. Kaip pikta yra gyvent tamsybėse nemokslų ir nuodžių. O šešėlis mirties, o tirščiausios tamsýbės. Todėlei tur jūsų regėjimas nakčia ir jūsų pranešimas tamsybe <span class="explanation"> (nelaimėmis) </span> pastoti. <br/>3. Kurmis yra tamsybių gyventojas, jam nemaloni dienos šviesa. Mañ nugramzdeno pagriebę, instūmė tamsýbėn. Įgrūda [triukšmadarius] į tamsýbes ir įkreta į kailį gerai. Lenda tamsýbėn. Su ugnimi sau tamsybę apšvietam. O Mozešius ėjo artynui tamsybėna, kurioje Dievas buvo. Maižešius priėjo tamsybėsp, kame buvo Dievas. Suriškiat kojas ir rankas ir įmeskiat jį ing tamsybes vidučiausias. Jis mane tamsybėna paguldė kaip numirėlius žemėje. Sėdi mergelė tamsybėj, siuva be adatos ir be siūlo. Tamsýbių ieško, idant jų piktybės neišeitų šviesybėn. Slepiasi nuo šviesybės, bėga nuo jos, tamsybėn lenda. <br/>4. Ak, kokios tamsýbės jau apjekino svietą! Vis iš godumo, iš svieto tamsybės tie vaidai. Bemokslingystė esanti tamsybė. Baisi žmonių tamsýbė, aš tę neisiu. Tamsýbė krašto, nešvari žmonys, visi apgirtę. Žmonės tamsỹbėje tūno. Vėlei šneka aple kaimo tamsýbę: a ka nevogė i kuliganų nebuvo?! Rašė Jucevičius tame bjauriausios tamsybės laike. Vieto [je] išmokymo ko gero į gilesnę dar tamsybę žmonales pastūmėjo. Labai būdingas P. Cvirkos „Filosofijos vaisių“ apsakymo herojus, tamsybių apaštalas docentas Kermašonis. <br/>5. Balkanų pusiasalio laikas… yra neperregimų tamsybių apsiauptas. Žodžiais savo apšvietė jis tamsybes proto. <br/>6. tamsa 7: Kursai nenorėtų to mokslo žinoti ir mokėti, tasai amžinosu tamsybėsu tur būti. Galybė ant manęs duota kunigaikščiui tamsybių̃, tai est šatonui. Mus teikės pavadint ižg tamsýbių pahoniškų stebuklingiausiop savop šviesumop. Išvesk mane ižgi tamsybės, kad galėčia tau duoti garbes. Tamsybėsa vaikščiot yra gulėt nuodžiose. Tas tavo prieštarnykas nesnaudžia, bet… rūpinas, idant tave galėtų sugaut kaip prieštarnyką savo o turėt tave amžinu kaliniu anose sodybose savo ir tamsybėsa savo. Žmones to pasaulio daugesn myli tamsybes, o neg šviesybę. Nieko nėr mielesnio žmogui kaip šviesybė o nieko bjauresnio nei piktesnio kaip tamsýbės. Nuodžios ant dūšios užveda tamsybès. Dabokis tada to, kad šviesa, kurij yra tavimp, nebūtų tamsybe. Tamsybėmis aptemusį turėdami protą. Naktis prašoko, o diena prisiartino. O teip atmeskime šalin darbus támsybių. Atlankė vienok mus kaip saulė užtekėdamas iž aukšto, idant apšviestų sėdintiemus tamsybėsa ir urnoj smerties.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.