.
tañcius (taniec, тaнeц).
1. šokis: Šokinėju, tancių šoku. Senos gadynės tancius. Prasčiokams griežiau žemaitiškus, ką anie liūbė šokti, tancius, kazokus. Tañciai šokinėjami po karčemas. Da neišėjau pirmo tancẽlio, padovanojau šilko kuskelę. Jos nerado tañciup nei puotoj. Bjaurios ir dargios kalbos, ir giesmės, ir veikalai, ir laigymai arba tanciūs yra tūli. Jis sugadino te tañcių (sutrikdė reikalą) – viskas būt buvę gerai. Nenoriu prisidėt prie to durnųjų tañciaus. Viskam tikęs: ir pri tañciaus, ir pri rožančiaus. Nė prie tañciaus, nė prie ražančiaus. Pirštą į dantis įsikandusi, saldų tancių šok! O jūs, peklos kamščiai, velnių tañciai!
2. šokiai, vakarėlis: Oi tu klapčiau, klapčiukeli, ved' paneles tañciun! Aš neeisiu į tanciùką be trijų dūdorių! Apyneli žaliasis, puroneli gražiasis, tavi pylė į taurelę, mani vedė į tancelių. Verpt – nei trukt, aust – nei stukt, tañciuj – kap vėjas!
3. pulkas, būrys: Pasamdžiau tancių, tancių nedidį: du šimtai šokėjų, du muzikantai. Ant tėvo dvaro trys tañciai šoko. Leisk mane, bernyti, į jaunimėlį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.