.
taradáika (taradajka).
1. vienkinkis (ppr. dviratis) vežimas, brikelė: O, tavo dar graži ta taradáika! Turi tokią taradáiką, tai visur su ja ir trankosi. vežimas su gardimis ir galinėmis lentelėmis: Ano susiedo taradaika lengvesnė už mano bričką.
2. prastas, iškleręs, netikęs vežimas, mašina, instrumentas ir pan.: Ana tas su kokia taradáika važiuoja! Tą taradaiką [pavertė] į tokią puikią karietą, kad nė joks meisteris nepadarytų. Mes visus javus šiemet taradáika iškūlėm. Atsinešė te tokią taradáiką (armoniką) .
3. taranda 5: Ant ledo kad įtaisė vaikai taradaiką, kad net ledas linko!
4. plepys, tauškalius, tarškalas: Kalbi kalbi – taradáika tu! Eik eik tu, taradáika! Jau iš šitos Geniotės baisi taradáika – plepa ir plepa. Et, klauso šito taradáikos. Ana tokia taradáika, tai niekas in juos nesglaudžia. Tie vaikai tikri taradáikos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.