.
tararúoti, -úoja, -ãvo. tàraruoti, -uoja, -avo. taraliuoti:
1. Čia netàraruokim – tam medy paukščiai peri. Per sušalusią žemę važiuojant ratai tararúoja.
2.
3. Bobos susiėjo ir tàraruoja. Mergos ant veselijos tararúoja ir rizena. Bobos tararúoja susėdę dvijai. Aš jos neklausau, ką ji ten tàraruoja. Kūmute, netararúok, dešros negausi. Ko čia tararúoji liežuviu be reikalo kaip meleta?! Tararuoja kaip žąsinas avižų pririjęs.
4. Žąsinas tararúo [ja],
kad nusigąsta.
5. gaišti, iš lėto ką dirbti: Ką teip ilgai tararúoji?
aptararúoti. apšnekėti: Kai ta tararainė ateina, visus aptàraruo [ja].
nutararúoti
1. nutaraliuoti 1: Dabok, smurglius paskinkė ir nutararãvo. Kap grauzmas per akmenis ratai nutararãv [o].
2. bildant nusmukti: Mums bevažiuojant ratas visai nusitàraravo.
3. nukišti, pradanginti: Kaži kur nutàraravau [butelio] kamštuką.
4. nusigyventi: Kad geresniuos čėsuos, tai dar dar, o dabar tai visai nusitàraruos.
5. sunykti, nuskursti: Čia visiškai nusitararãvę kviečiai.
patararúoti. pataraliuoti 2: Tam gi ir šventavakaris – nors patararúoji [žmogus].
pratararúoti. pragaišti, veltui praleisti laiką plepant: Šit' daugiau pratararúoji, kiek padirbi.
razsitararúoti. įsiplepėti: Razsitararãvo bobos lauke, nieko nebekruta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.