.
tarbìnis, -ė.
1. terbinis 1: Tarbìnis (elgetos) vaikas.
2. valgomas iš tarbos, gautas elgetaujant: In senystos laukia manę tarbìnė duona.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.