tarputìnis, -ė. tarpùtinis.
1. esantis tarp kitų, kitų tarpe, vidurinis: Tarputìnis, kad trys guli tarpe. Eglėje tarp menturinių šakų yra tarputinės šakos.
2. atsiradęs tarp kelių (laiko požiūriu): Tarpùtinė duktė yra.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.