tarškė́jimas.
1. → tarškėti 1: O kad y [ra] naujas kalvaratas, netura nė tarškė́jimo. Tai važiavom: o tarškė́jimas, o bildėjimas, o kratymas! Čia atkampi vieta: nė tarškėjimų didelių, nė barškėjimų. Nuo kapų, kaip tik dvylikė, girdžias baisus tarškė́jimas. Iš virtuvės pasigirsta kibirų tarškėjimas. Laukais sklido duslus kuliamosios tarškėjimas. Tolumoje girdėti šauksmas ir ginklų tarškėjimas.
2. → tarškėti 3: O tarškė́jimas, o juokimos! Tas jų tarškė́jimas man nusbodo.
3. → tarškėti 4: Šarkos tarškėjimas. Klausydavomės begalinio žiogų tarškėjimo ir baublio mekenimo ežero nendrėse. Pasieks tavo ausį… tarškėjimas velnio arkliukų savo sparneliais.
partarškė́jimas. → partarškėti 1: Teip sargas, kartą laukdamas pono parvažiuojant, išgirdęs labai aiškų partarškėjimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.