tautė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. tapti tautos nariu, įgyti tautinių bruožų: Petro įtakoje Jonas „tautėja“, lietuvėja.
2. tausti
2.
ištautė́ti. ištausti: Negana Viktoras jau maž ištautėjo, dar ir tu jo pėdomis gali nueiti. Tai buvo darbas išsitautėjusių mūsų bajorų.
nutautė́ti.
1. nutausti 1: Tas jau visai nutautė́jęs, atšalęs nuo savo brolių, seserų.
2. nutausti
4.
sutautė́ti. pasidaryti būdingam tautai: Laiko dalijimas yra įėjęs į kraują, tradiciškai sutautėjęs.
užtautė́ti. užtausti 3: Užtautėjo vaikas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.