.
teisė́ti, -ė́ja (teĩsi), -ė́jo. téisėti, -ėja (-i), -ėjo. pripažinti galiojančiu. .
įteisė́ti.
1. suteikti tam tikras teises, įgalioti: Įteisė́ju ir įgalioju.
2. pripažinti teisėtu, turinčiu teisinės galios: Įteisėtas baudžiamasis kodeksas.
3. įgyti teisinės galios, įsigalioti: Įteisėję teismo sprendimai įregistruojami civilinės metrikacijos organuose. Įstatymas įsitéisėjo. Praėjus nustatytam terminui, nuosprendis įsiteisėja, įgauna įstatymo galią ir vykdomas. Įsitéisėju. | Yra ir įsiteisėjusių skirtumų, kurių negalima pašalinti.
išsiteisė́ti, išsitéisėti. netekti įstatymo galios, nebegalioti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.