x
teisyb|ė
1. kas atitinka tikrovę, tiesą: Tikra teisybė Sakyti gryną teisybę. teisybę sakant. Kas teisybė, tai ne melas.
2. tvarka, pagrįsta teisingumu: Už teisybę galvą dėti. teisybės ieškoti. Su teisybe niekur nežūsi (folkloras). Iš
teisybės (iš tikro, iš tiesų).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.