.
terióti, -iója, -iójo. tẽrioti, -ioja, -iojo.
1. niokoti, siaubti: Kam terióji medžius? Tarsi Vilniuje nesama kitų kalnų, tarsi to darbo negalima būtų atlikti, senovės paminklų neteriojus. Šoko [žvirbliai] prie darbo: varputes terioti. Žvėdų kareiviai dvarus teriojo ir vis, ką atradę, godžiai grobstė. Parusėnai atkakliai atmonydamys tuo lenkams ėmė terioti jų pačių kraštą.
2. žudyti, naikinti: Šeškai teriója viso kaimo paukščius, taigi nieko nebegaliam užsiaugint. Daug kryžiuočių nuo Malburgo rengias mus terioti. Jaunūmenė visų žemaičių mokės karauti ir guviai neprietelius terioti.
3. kankinti, kamuoti: Paleisk jau ją neteriójęs. Ir gaidys vištą teriója. mušti: Ans terióte priteriojo vyrą, t. y. primušė.
4. prarasti, netekti ko; eikvoti: Tų dovanų neteriokim. Kaip prašoksta vasara, žoles savas ir žiedus [pievos] teriója. Idant nenusimintumbime ir neteriótumbime tikėjimo ir paduksio mūsų. O teip terioji poną savo prigimtą ir teip gerą. Sakytojai Dievo žodžio savo algos neteriojo. Neteriója malonės Dievo. Ką nudūmos, tat terios. pamesti: Mūsum̃ pinigų niekas neteriója. Anas visa teriója.
5. vargti, kamuotis: Teriójausi teriójausi visą amželį. Per dienas vark, teriókis, o naudos nėra. Nu, kam taip reikia teriotise su tokiu sunkiu vargu?
6. garsiai šūkauti, rėkauti: Ko tu čia teriójies kap miške?! garsiai juoktis, kvatoti, plyšti juoku: Mes teriójomės net už pilvų susiėmę.
apsiterióti patirti nuostolių, prarasti: Apsiterió [ja] par tus karus.
išterióti.
1. nusiaubti, išniokoti: Šernai bulbas išteriójo, bjaurybės. Tokias pušis pjaus, buvo ištẽriota. Rusnę pačią išteriojo ir jos garsią žinyčią išvertė. Viskas nuo vainos išteriota. Visas koplyteles išteriójo. Tus. visus mūsų žmonys išteriojo ir pardavė žydams. Numus jo išteriojos.
2. išžudyti, išnaikinti: Kiek tie giriniai žmonių išteriójo! Matyt, šeškas išteriójo mūsų viščiukus. Lapinas taip žąsis išteriojo, kaip nė vokiečiai per Martyno dieną neišterioja. Nebeveikdamas visų puolančių išterioti, pametė kalaviją ir šoko į ugnį. Ir, susiedus suvadinęs, aprodė darbus jos, kad ji tiek užmušėjų galėjo viena išterioti. Ant galo jau juos iki gali išteriot norėjo ir paskandinęs buvo visą svietą vandeniu. Karalius… išteriojo (išmušė) anus. Ei, tu vilkeli, tu teriokėli…, tu išteriójai mano vaikelius.
3. sunaudoti, išleisti, išeikvoti: Maišą cukraus tikrai išteriósma uogom. Paskutinius centus išteriójo. išvalgyti: Pirma išteriójot du puodu ir alkani.
4. išsiskirstyti, išsisklaidyti: Išsiteriójo visi žmonės po vienasėdžius.
nuterióti.
1. nuniokoti, nusiaubti: Po karo laukai nuterióti, nudegyti buvo. Daba miškus nuteriójo nubuvo melioracija. [Kryžokai] Kujavijos apygardas baisiai baisesniai nuteriojo, trobesius nudegino, gyventojus iškirto.
2. nužudyti, užmušti: Vyrą musėt nuteriójo kur nors, i viskas. Štai šiandien Kintibutą nuteriojo. Rytoj galbūt mane. Poryt jau kitą.
3. prarasti ką, netekti ko: Tegul vis nuterioja provoj nuogi bylų. Ant kortų ištisas dienas ir naktis ir visą turtą nuteriótų. Idant… duktė Jakobo žvalgautųs miestan (mieston) … nevaikščiojusi, tad būtų mergystės savos nenuteriójusi. Yra ta gražybė notsimainanti niekada ir negal būt nuteriota. Tu par savo didelį liustelį nuteriójai savo didę dalį. nukišti, nugrūsti, nudėti: Kurgi lentelę kas nuteriójo?. Kur čia man padėt, kad nenusiteriótų.
paterióti.
1. kiek terioti, siausti, niokoti.
2. pražudyti: Tus piktuosius paterios pikta smerčia.
3. prarasti, netekti: Savo žemę pateriójo, dabar nebtura. Pamiršau giesmes ir balsą pateriójau. Su tuo mišku aš ir sveikatą pateriósiu, pakol suvešiu. Šešuolis vienas iš jos (i jos). atliko, nes geluonį (gelonį) pateriojo. Nemylėjo jis dūšios savos… ant to pasaulio, idant nepateriótų amžinai. Ir todrinag mėšlo smirdinčiojo pateriojau gyvatą amžiną? Kas nes nori dūšią savo užlaikyt, paterios ją. Vakar gėriau, uliavojau, vainikėlį pateriojau. pamesti: Imk, tik žiūrėk, nepateriók. Aš būtau bagotas, kad pinigų nepateriojęs. Ir penigus pateriójo, kuriuos didžiaus mylėjo neg dūšią savą. Negalima pyrago ieškot – gali duoną pateriót. Ejo poni per lieptus i pateriój [o] raktus, mėnas pažibino, saulė pagovė. suluošinti: Pateriójau ir ausis, ir akis, reikia vis liekavotis. Ausdavo, verpdavo – rankas pateriójo.
4. dingti: Tik šmikšt šeškus ir pasteriój [o].
pérterioti. sunaikinti.
praterióti.
1. pamesti, pradanginti: Nepyk, prateriójau tavo žiedą.
2. sugadinti: Aš nuo knygų skaitymo akis prateriójau.
priterióti. primušti: Ans priteriójo mano vyrą, t. y. primušė. Tave visą priteriósiu su vėzdu, su vėzdu!
suterióti.
1. sudraskyti: Mes juos. mesim už tvoros, tegul šunes suteriõs.
2. sumušti: Suteriójo vyrą mano, t. y. sumušė. Tą pačią sumuša, suterió [ja],
ateita mėlena.
3. sunkiai sunešioti, sukilnoti, sutampyti: Niekas nagų neprikišo, vienas visus maišus suteriójau.
užterióti.
1. užmušti: O ką žinai žmogus, kartais gali užterioti jį tie galvažudžiai. Tapė nuo arklio nutemptas ir su kučiais ir kirviais užteriotas.
2. apkrėsti: Buvo tuojaus bjauriais raupsais užteriotas teip, jog teipag bjauriai buvo atmainytas veidas jo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.