térkšterti, -ia (-na), -ėjo. terkšterėti:
1. Maišą bulbų kėlė i térkšterė kas. Jautė, kap térkšterėj [o] plėnė. Perkūnas kad terkšterė [jo] per medį, tai maniau, kad jis gyvas in žemę sulįs.
2. Térkšteria [skiltuvu į titnagą],
tai ir insidega. Išsitrauk prakeiktą liežuvį ir terkšterk per šventą subinę.
3. Terkštersiu jįjį, jąją paliksiu gyventi.
4. Vis tiek neiškenčia, turi ką térkštert. Mažai kada pastaiko, ka gražiai pasakyt – térkšterna nei du, nei vienas. Ka neturėjau kap sakyt, tai tep ir térkšterėjau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.