terminìnis, -ė. termìninis.
1. terminijai priklausantis: Iš nomenklatūrinių ir termininių pavadinimų reikalaujama didžiausio tkslumo.
2. būdingas terminui: Termininė reikšmė.
3. terminuotas: Turto užstatas, arba nuoma, buvo dviejų formų – termininė ir netermininė. Termininiai indėliai. Buvo terminìniai i neterminìniai vekseliai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.