testamentinis

testameñtinis, -ė.

1. testamentu užrašytas, skirtas, įpareigotas, testamente nurodytas: Testamentinis įpareigojimas. Testamente įrašytas įpareigojimas testamentiniam paveldėtojui atlikti kokią nors prievolę vieno ar kelių asmenų naudai.

2. būdingas testamentui: Negalima be susijaudinimo skaityti šių drebančia ranka parašytų didžiojo kalbininko testamentinių žodžių.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'testamentinis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>testameñtinis, </b>-ė. <br/>1. <span class="explanation">testamentu užrašytas, skirtas, įpareigotas, testamente nurodytas: </span> Testamentinis įpareigojimas. Testamente įrašytas įpareigojimas testamentiniam paveldėtojui atlikti kokią nors prievolę vieno ar kelių asmenų naudai. <br/>2. <span class="explanation">būdingas testamentui: </span> Negalima be susijaudinimo skaityti šių drebančia ranka parašytų didžiojo kalbininko testamentinių žodžių.