tėvainis
tė́vainis (-ies), -ė. tėváinis. tėvaĩnis.
1. tėvų ar giminaičių turto paveldėtojas, įpėdinis, tėvonis: Dubos gyventojo sūnus vadinas tė́vainis, duktė – tė́vainė. Ar jos tėvainės, ar jos samdytos, visos vienodai jos aprėdytos. Kunigaikščiai, bajorai bent buvo tos pat žemės tėvainiai, tą gi žemę nuo priešininkų gynė. Aš likau be nieko, ir iš tėvainio likau bernas. Jo mylesta ponas Leonard Valmer, tėvainis Vėžaičių ir kitų valsčių. Tėvikšnykas, tėvainis. Tėvikštaitis, tėvainis. Turte be tėvainio. Kaipo ilgai tėvainis yra vaikas, ik tolei vaikščioja įsakyme ir nevalioj ik metamus savo. Jei tieg sūnūs [teisėti],
tada ir tėvikšnykai, aba tėvainiai. Tas sūnus turėtų mano šeimynos tėvainis būti. Bet anys hūkinykai tarė viens kitop: – Tas yra tėvainis, vykim, užmuškim jį, o tėvainystė teks mumis. Pakolei tėvainis yra vaiku, niekuomi neišsiskiria nuog tarno. Įnamiai [esame],
ne tėváiniai, viešime, ne gyvename. Dedasi tai teip, kaip esti kokiam šlovingam ir turtingam žmogui pasisavinant svetimą vaiką ir darant jį savu vaiku ir tė́vainiu savo turto. Be to, gana ilgai aš kaip tėvainis tikėjimo seno užlaikyt stengiaus mūsų seną tvarką. Amžiną vardą tėvainimi padarys. O teip tampame sūnumis ir tė́vainiais amžinos gyvatos. Jei vaikais esme, tada esme taipajag ir tėvainiais, jei tėvainiais Dievo, tada ir sątėvonimis Christaus. Ir tėvainimi dangaus karalystės padarė. Šią dieną visa padavė po kojomis Jo, padaręs Jį Viešpatimi ir tėvainimi viso sutvėrimo. Ir tapsime tė́vainimis Dievo, o drauge tėvuonimis Christaus. Mes jau tikri tėvainiai karalystės Jo. Ir teip pastojame vaikais Dievo ir tėvainiais amžino gyvenimo. Tėvainiu būdams aukštybės, kenčia vargus sunkybės.
2. aktorius, artistas. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.