tėvìkšninkas (-nykas), -ė. tėvainis 1: Tėvikšnykas, tėvainis. Jei tieg sūnūs [yra],
tada ir tėvikšnykai, aba tėvainiai. Žmogus, kuris išmeta iž savęs sunkius nusidėjimus, tampa Sūnumi Dievo priimtu, ir jei sūnumi, tada ir tėvikšnyku, aba tėvainiu, o tėvikšnykas turtą tėvo savo kaip sau iž prigimimo prigulintį ima.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.