tęvimà. tęvoji vieta, laibuma: Tęvimà rast nėr supuvusi. Beržo tę́vimos y [ra] baltos, o drūktumos – nusproginėjusios. Iš blauzdos tęvimõs varvėjo putmenys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.