tęvima

tęvimà. tęvoji vieta, laibuma: Tęvimà rast nėr supuvusi. Beržo tę́vimos y [ra] baltos, o drūktumos – nusproginėjusios. Iš blauzdos tęvimõs varvėjo putmenys.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'tevima' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv