tęvir̃šč. tęvirščia:
1.
2. Tikėjaus galėsiąs nors rašybą… šiemet išspaudinti; kiti metai žodžiūgį (Wortbildung), tęvir̃šč vėl lankstymą (Flexion). Kai kuriose vietose, kaip Vilniaus vyskupijos mišriose parapijose, lenkų kalbai ir tęviršč taip nenatūraliai atiduodama pirmenybė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.