tėvoninis, -ė. paveldėtas, paveldimas: Kaimynai ir vergai buvo laikomi tėvoniniais feodalų žmonėmis. Amatininkai, kaip ir valstiečiai, skyrėsi į tėvoninius ir laisvuosius. Būdavo atsitikimų, kad įkeitusius savo tėvoninius turtus ir jų nebevaldančius kilmingus bajorus didysis kunigaikštis atiduodavo tam ponui, kuriam buvo įkeitę savo žemę. Lietuva sutiko pripažinti buvusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos, tapusio Lenkijos karaliumi, tėvonines (paveldimas) teises į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.