tėvūnáitis, -ė. tė́vūnaitis. tėvū̃naitis. tėvūnaĩtis. tėvynaitis:
1. Ana žada sūnų savo ančtupyti ant tė́vūnaitės kokios į žentus. Tokie buvo tėvūnáičiai tie Liauksmineliai, o mergoms netiko. Toks tė́vūnaitis pri munęs taisės, ūkę ans didžiausią turėjo. Ans buvo toks jau išdidus – tėvūnáitis buvo. Ans paėmė tėvū̃naitę, o pats vaikis buvo, i tiek. Tė́vūnaitė buvau, nebuvau piemene. Aš gausu tė́vūnaitę. Tė́vūnaičiai vaikai būdavo, ganydavo savo [bandą]. Tik ta garbė, ka tė́vūnaitė, o labai bagota nebuvo. Tarnautojus buvo, jis tė́vūnaitę prysijunkė. Tėvū̃naitės siūdavos pamuštinius. Jūs, dukraitės tėvūnaitės, šėnavokiat motušeles! Bet dabar bėda mūsų mergaitėms, ar jos samdytos, ar tėvūnaitės. Visos esame lygios moterys – tiek miesčionės, tiek ūkininkės, tiek tėvūnaitės, samdininkės ir tarnaitės. Ir tai važiavo ne bet kokie kušlos, tiktai vis tėvūnaičiai.
2. Godas mergei, kad toks tė́vūnaitis peršas.
3. Merga (samdinė) buvo, o už tė́vūnaičio išejo. Tė́vūnaitė, nejo su prasčiu vaikiu šokti. Valsčiai ir dvarai jam vienam buvo, jog jis tėvūnaitis. Tėvūnaitė to dvaro Barbora.
4. Tavo gerumą atmin tėvūnaičiai, niekad neužmirš ir jauni, ir seni.
5. vaivados sūnus ar duktė.
6. aktorius, artistas. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.