tė́vuonis, -ies. tėvonis
1. Turėjo pavirst tikraisiais sūnumis Abromo ir tė́vuonimis dangaus. Bu [v] o Viešpatimi ir tė́vuonimi anos garbės amžinos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.