tėvykštìnis, -ė. tėvikštìnis. tė́vykštinis. esantis pagal paveldėjimą, tėvainiškas: Gotų bei vandalų tėvykštinis karalius. Bat vienok niekur kitur nekaraliauja per malonę savą, tiektai toje tė́vykštinėje karalystėje savo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.