tėvynaitis

tėvynáitis, -ė. tė́vynaitis. tėvináitis. tėvynaĩtis. tėvinaĩtis.

1. ūkininko sūnus ar duktė, tėvūnaitis, ūkininkaitis (ppr. kuriam atitenka ūkis): O žinai, kaip tėvináitė tatai buvau vadinama, visi jau pagerbė. Neduok Dieve, tėvináitę mergą [į pačias gauti]. Didi tėvináitė – sako seniejai, keldamys dukters vertę. Kvieslys paprastai renkamas yra iš kaimynų, tė́vynaitis, kurs yra mitrus, bylus, viežlybas ir doras. Būdamas už mumis visus turtingesniu, imsi samdinykę; nejau čia nėr gražių ir pininguotų tėvinaičių? Toks tik skyrius: Onikė tėvinaitė, turtinga, ne jam lygi. Bet dabar bėda mūsų mergytėm, ar jos samdytos, ar tėvynaitės.

2. vienturtis: Čia buvo toki graži mergička, tėvináitė.

3. įpėdinis, paveldėtojas.

4. tautietis: Dėl savo tėvynaičių insteigė taipogi šelpimo namus ir penėtuves pavargėlių.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'tevynaitis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv