tìgnyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo)
1. greitai eiti, bėgti, skuosti: Ko teip skubi, ko teip greitai tìgniji? Greit reiks tìgnyti [numie] – neb ankstie bėra. Aš aną mačiau tìgnijant par laukus, kad i purvai par galvą lėkė.
2. jėga greitai vesti, tempti: Ko tą vaiką teip tìgniji greitai? Anuodu betìgnyja mergą šokti.
3. sunkiai nešti: Ans betìgnijąs vaiką, t. y. benešąs. Ką čia taip sunkiai tìgniji?
atitìgnyti. atnešti: Atitìgnijo visą klėbį drabužių. Pilną maišą obūlių atitìgnijo.
ištìgnyti. greitai išeiti, išbėgti.
nutìgnyti
1. greitai nueiti, nubėgti, nulėkti: Nutìgnyk pri pjovėjų. Vėlai bėra, kaip aš į tą kulkozą benutìgnysiu teip greitai.
2. nunešti.
patìgnyti. įstengti pavežti, patempti, patraukti: Arkliai led patignyja sunkų vežimą.
partìgnyti
1. greitai pareiti, parbėgti: Tik greit partìgnyk! Nu i vedi greitai partìgnijov numie [iš laukų].
2. jėga parvesti, partempti: Eik, tu kelme, mūso piemuo ka ans liūb ožką apžergęs partìgnys.
3. sunkiai parnešti: Partìgnijau didliausį klėbį šakalių iš medininko.
pratìgnyti. greitai prabėgti: Kaip greitai zuikis pro muni pratìgnijo!
sutìgnyti. greitai subėgioti: Aš jau sutìgnijau laukūs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.