x
tikė|ti, tiki, tikėjo
1. laikyti tikru dalyku: Tikiu tuo, ką sakai. Tikėti pergale. Tikėti geresniu rytojumi. Netikiu savo ausimis (sakoma, stebintis išgirsta naujiena). Netikek nė vienu jo žodžiu.
2. laikytis
religinių įsitikinimų: Dievą tikėti Tikėti stebuklais. tikėjimas: tikėjimas gražesne ateitimi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.