tìndyti, -o, -ė. tinti
1.
liežiuviùs tìndyti kelti apkalbas: Jis savo palaidu gyvenimu tik žmonių liežiuviùs tìndo.
ištìndyti. ištinti 1: Kaip tas kraujas jį ištìndo, tai storas storas atlieka. Liga sako: – Aš jai kad ištìndysiu nosį.
sutìndyti. sutinti 1: Tik nesutìndyk – kišk į šaltą vandenį. Į gipsą įdėjo koją, sutìndė mergaitę, ir gatava (mirė) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.