tinìmas. →. tinti 1: Gal tą tinìmą sulaikis [šaltas vanduo]. Liepė užveržt, kad toliau nebeitų tas tinìmas. Eina toliau tinìmas, kad neatkalbėtų, tuoj numirt. Pradė [jo] tyt ranka, tik tinìmo neatleidžia. Net in kaulą buvo tinìmai užpuolę. Tokis ją tinìmas traukia. Tinìmo nebėra [tešmens],
jau nebepatinęs. Kai gyvatė inkanda, žmogus labai tysta, tinìmas nueina iki širdies. Atejo boba, pašepsėjo – ir išnyko tinìmas. Užkalba an duonos ar ko, kana ka burbia, i žmogui atleidžia tinìmą. Kai tik anas užkalbėjo, ir tinìmas atsileidė. Gyvate šaltauodege, atleisk tinìmą. Susirinkite, visos kirmėlės, atleiskit šitą tinimą.
aptinìmas. →. aptinti
1. aptinusi vieta: Paėmęs vieną buteliuką su vaistais patrynė aptinimą. Kad turės žmogus odoj kūno savo aptinimą aba vočią…, atvestas tada bus Aaronop kunigop. Štai baltas aptinimas yra odoj, kursai permainė plauką baltu. Regime sveikus sąnarius, bataig teipag česais yra aptinimas, ronos, votys. vandenligė, vandenė: Aptinimas, tanas, pažliugimas.
ištinìmas. →. ištinti
1. ištinusi vieta, tanas: Ne tiek kandimas, kiek ištinìmas, ka jį paraliai tokį bitiną.
patinìmas. →. patinti. patinusi vieta: Inkstų susirgimas su dideliais patinimais kūne. Patinimas – vienas iš dažniausių širdies veiklos nepakankamumo simptomų. Koks patinìmas [būdavo],
kas te patinsta ar paraudonuoja, ir šitas pakalbėjimas palengvina.
sutinìmas. →. sutinti 1: Vosilkų arbata yra geras vaistas nuo vidurių sutinimo. sutinusi vieta, tanas: Ale sutinìmas [tešmens] nežmoniškas: viršus liuosas, tik apačia. Skaudis pratrūko jau, bet sutinìmas neatsileidžia. Tie vaistai traukia sutinìmą. Vandenio liga – sutinimai. Ir tuo sutinimù mirė. Nuo sutinìmo gydo duonos tešla: deda prie patinusių vietų. Ateisi namo, jau nei sutinìmo, ė jam jau geriau. Vietoj anos voties baltas sutinimas… stosis.
užtinìmas. →. užtinti: Gėriau ik akių užtinìmo. užtinusi vieta: Pro užtinimus paakiuose sunkėsi ašaros.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.