tiriliúoti, -iúoja, -iãvo. tiryliúoti. tyriliuoti, tyryliuoti
1. čiulbėti, treliuoti: Visais pašaliais tebečirškia, čypia, tiriliuoja, griežia, mikena, dejuoja, ūkia – per kiauras dienas ir naktis. Viensyk klepnoja, kitkart švilpiniuoja, vėl viseip tyriliuoja. Vieversėlis linksmai tiriliuoja savo skardžią giesmelę. griežti išduodant treles: Muzikantu, užlindusiu kur kertelėn, tyliai sau tyriliavo.
2. kalbėti, plepėti: Jis daug tiriliúoja, o paskuo urzda ir pyksta. | Kunigas Anupras kaip mokėjo, teip tyryliavo lietuviškai.
3. raudoti: Prie grabo tiriliavo tiriliavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.