tìrptelėti, -ėja (-i, -ia. -ėjo.
1. tirpuliui pereiti, smilktelėti, dilgtelėti.
2. iš išgąsčio krūptelėti, staiga nutirpti: Kažkas guli spintoj – net tìrptelėjau! Kai šovė, tai aš tìrptelėjau. Motociklas pro pačią nosį pralėkė – net tìrptelėjau.
širdìs (į šìrdį) tìrptelėjo kilo nerimas, suėmė baimė: Motinai širdis tirptelėjo: dragūnai! Tep man ir tìrptelėj [o] širdiñ.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.