tirštė́jimas.
1. → tirštėti 1: Medžiagos tirštėjimas ir skystėjimas.
2. → tirštėti 3: Oro tirštė́jimas.
patirštė́jimas. → patiršteti
1.
sutirštė́jimas.
1. → sutirštėti 1: Kisielius išvirtas ir ing bliūdą sukrėstas del ataušinimo ir sutirštėjimo.
2. → sutirštėti 4: Tai buvo pats sutirštėjimas oro prieš audrą. | s usitvenkusi medžiaga: Pasitaiko ir daug tirštesnių debesų arba atskirų sutirštėjimų jų viduje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.