tir̃šti, -ta, -o. tirštėti
1.
aptir̃šti. sutiršti: Obulynė, padirbta iš obulų lepnio skomo, veikiaus nusto [ja] savo spėko, veikesniai aptiršta.
sutir̃šti. sutirštėti 1: Sutirštu, tirštu tampu, sukietu. Košė sutir̃šta. Moteris užsiminkė duoną per skystą, tai kalba: – Sutirštù, duonute, sutirštù. [Kraujas, ] tuojau nuo nakties vėsumo sutiršęs, stukiais ant žemės puola.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.