tirtė́jimas. → tirtėti:
1. Dantų tirtė́jimas.
2. Eidama pro topolį ramų, tylų vakarą, išgirdo topoly klapsėjimą, tirtėjimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.