tókti, -sta, -o.
1. peikėtis apsvaigusiam, nualpusiam: Skenduolis pradeda tókties.
2. gautis, stiprėti: Ligonis ne tókstas, bet kaskart labiau silpsta.
3. togti 1: Vaikezas su mergesa tokte sutoko, kad be vienas antro negal būti.
atitókti.
1. atsipeikėti, atsigauti apsvaigusiam, nualpusiam: Kap nukrėtė [elektra],
tai visą parą neatitóko. Sušalęs ubagas stubo [je] biskį atitoko. Tik gerokai pagulėjęs, pagaliau atitoko ir vėl atsistojo prie lango. Ančiukas atitoko tik tada, kai Adelė už ausies patampė. Tas gal kiek atsitõks ir pradės su jumi šnekėt.
2. aprimti, atsigauti po didelių įspūdžių, susijaudinimo, pykčio ir pan, atsitokėti: Kol atitókau iš baimės, jis jau buvo dingęs. Teip buvau išsigandęs, tik dabar atatókau. Kai pergąsdino tas šuva, tai visą kelią drebėjau, tik parejus namo atitókau. Supyksti, ale paskiau ir vėl atatóksti. Buvo užpykęs, bet važiuojant atitóko. Atitokęs nuo pirmo įspūdžio, godžiai ryji akimis kitas apakinančiai nušviestas baltas kalnų viršūnes. Negali būti … – neatitokau nuo apstulbimo. Tik namo parejus atsitókau [nuo išgąsčio]. Atsitoko tik atsidūręs tolokai lauke, kai panosėj sušnarėjo javai.
3. ilgai galvojus suprasti, suvokti, atsiminti: Kol atatókau, šerno nė padujų. Jei attóksiu, tai papasakosiu. Kai išvažiavau į vieškelį, tada lyg atitókau. Tėvas pirmas atitoko ir prabilo.
4. atsikvėpti, atsigauti, sustiprėti: Pavasarį ir senukai atitóksta. Buvau apsilpus, pagėrus pieno atitókau. Mindama vežimą sušilau, tai nulipus atatókau. Jau rankos atitóko – galėsiu eit dirbt. Nubudau ir niekaip negaliu atatókt, kur čia aš būč. Pavalgiau tris nedėlias geriau, tai i atatókau. Prieš Kalėdas, spustelėjus šalčiui, motina kiek atitoko, net pajėgė, sienos prisilaikydama, per aslą pereiti. imti augti: Pabarstai biškį [trąšų],
tai atitóksta žolė. Palėk gėlę, gal attõks.
5. suminkštėti, atsileisti, atpulti (ppr. nuo drėgmės): Ore karšta duona greit atatóko. Atatókę pyragai minkštesni. Atatókusią plutą i bedantis sukrimst. Lentelės atatóks an žemės. Po lietaus žemė atatóko. Padėk kur drėgnumoj – atatõks. Kole važiuosi melnyčion, tai tavo i grūdai atatõks. Kai palis, tai pašaras atatõks kluone – baisiai sausas. Išneš' duoną šaltai – tegu atatóksta. Iš ryto dobilai atatókę kai tešla.
6. po sausros ar šalčio atidrėkti, sušvelnėti. Jau oras kiek atatóko [po sausrų]. Buvo šalta, dabar atatóko. Po šalčiam oras lyg kiek atatóko. Šaltis atatóko.
7. atšokti, atsiskirti: Duonos pluta nuo minkštimo atitókus.
8. atsitraukti, atitolti: Jis jau už gero varsno atitóko. Jis atitoko pirmutinis. Petriukas per tris žingsnius atitoko nuo manęs. Toli jos buvo atitokusios.
9. atsiskirti, nutolti: Jau anes toks nuo viso svieto atitókęs.
10. atplūsti: Vanduo atitóksta, griauža griauža ir išgriauža tas attakals.
širdìs (dūšià; .
) atitóko
1. pasidaryti linksmiau, ramiau: Net širdìs man iš džiaugsmo atitóko. Net man širdìs atitóko, kai pamačiau tėvą pareinant. Perkūnija nuslinko – visų šìrdys atitóko. Na jau tos karalienės širdis attoko ir išvažiav [o] pas jos tėvą.
2. pasidaryti lengviau, pagerėti savijautai: Uždaviau vaistų – širdìs atitóko. Atsigėriau vandens, kad mano širdìs atitóktų.
nutókti
1. suprasti.
2. nutolti, atsiskirti: Nutóko jau anuodu nuo vienas kito, t. y. atsiskyrė, jau nesuteikia.
3. netekti: Par karą visko nūtokom.
pritókti. pritogti: Pritóko jynai prie jo.
sutókti. sutogti: Abu tokie sutóko, kad negali be vienas antro būti. Toks tokį pažino ir sutóko kaip vienabūdžiai. Toks su tokiu greitai sutóksta. Iš to nėkai, kad be tėvų žinios sutóksta. Kaip ten meluoja, taip, by tik gerą susiedą gavom, jau ir mano Antaniukas su juomi sutoko.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.