.
tolkà (talka, тaлькa). tòlka. ant lankčio išlenkti, nuvyti siūlai (40 arba 20 posmų), sruoga: Tolka gijų tur daug driekų. Tolkà buvo dvidešimts posmų. Tolka tur keturiasdešimtis posmų, o posmas tris dešimtis gijų. Suverpi linus, paskui sulenki į tòlkas. Neša glėbiais tòlkas. Reikia tep tolkàs suverpt, kad pro žiedą išlandytum. O mergos kasdien turėdavo po tolką suverpt. Pereitą žiemą priverpiau drobėm penkias tolkàs. Suverpk šitais pakulas, išverpk šilkų tolkutes. Parnešė jai tuos linus ir sako: – Liepė vaitas iš tų linų suverpt kapą tolkų ir išaust. Klėtelėj sėdėsi, tolkeles verpsi. Nedėlio [je] karčemo [je] tolkẽlę pragėriau. Mergos ir jūs mergelės, ar suverpėt tolkeles? Man teip nepasisekė šįkart vilnonių tòlkų nudažyt. Plona tolkà – gražiai nešiosi, stora tolkà – nuogas uliosi. Vietom tolkà, vietom bolka (nelygus verpimas) – tai bent verpstis!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.