tolùmas. to•lumas; → tolus:
1. Nuog apsiėmimo nei vietų to•lumas, nei vargas kelio … nugrėst negalėjo.
2. Patrumpint to•lumą kelio. To kelio tolumė̃lis – nusibodo ir važiuot.
3. atstumas, nuotolis: Laikos į tą patį tolùmą (gyvena toje pačioje vietoje) . O tolumas dvidešimt mylių nuo tos vietos. Į Stačiūnus teip pat tolùmo buvo. Visi kaimynai gyvena tokio tolùmo. Tolùmo bus kokie penki kilomatrai. O jis stovėjo tolùmo kaip lig daržinei. Del tolùmo netoli – tep nėjom. Per kelis žingsnius tolumo negalėjai atskirti žmogaus nuo stuobrio. Tolùmo miestelis nelabai toli. Miestelin tolùmo teip bus trys kilometrai. Nu Veiviržėnų yra miškiukas tolùmo apei pustrečio kilometro. Išejai par duris, kaip mūsų kūtė ta – tiek tolùmo. Žvaigždės skirias viena nuo kitos ir didumu, ir tolumu tūkstančiais mylių. Jų mislys per dangaus tolùmą nelygios.
4. didelis atstumas, nuotolis: Šitoks tolùmas – kur aš nuvažiuosiu! Nusgabeno te gyvent, tai tolùmas nueit! Per tolumą nebesimato, kaip vilnis vilnį gena. Veltui būčiau šaukęs – mano silpno balso niekas nebūtų išgirdęs per tolumą. Kur tu čia dabar tokį tolùmą naktį eisi – palauk rytdienos. Kur jau te man nučiunkint tokis tolumẽlis! Koks ten tolùmas: kūlį vertus kojos datektų.
5. tolima vieta, toluma: Iš kokio tolùmo ir eidavo basi [į bažnyčią]. Nudavė dukrelę ažu tolumė̃lių, ažu žalių girelių. Šituomi aš norėjau tau tikt vieną širdingą sveikinimą prisiųsti iš tolimo tolumo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.