tópėtis, -ėjasi, -ėjosi peikėtis, dobėtis.
atsitópėti
1. atsipeikėti, atgauti sąmonę, kvapą: Kai užpyliau an galvos [v] andenio, tuoj atsitópėjo. Gal pusę adynos gulė [jo] negyvas, ė paskui atsitópėjo.
2. atsigauti, sustiprėti: Atsitópė [jo] karvė [po sirgimo].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.