tópterėti, -ėja (-ia), -ėjo. toptelėti:
1. Kadgi man [būtų] tópterėję, kad čia teip yr. Buvau jau pakluonėj, tik tópterėjo, kad palikau neužrakintas duris. Nejaugi jums ir galvoje niekam netopterėjo, kad Jonaitis galėjo ten nueiti.
2. Kap šoko katė nuo pečiaus, tai net tópterėjau.
3. sušerti, suduoti: Kai aš tau tópterėsiu, tai tu tuoj apsijukosi.
širdiñ (per šìrdį.
) tópterėjo kilo nerimas, baimė, bloga nuojauta, mintis: Jam topterėjo širdin. Ir tópterėjo širdiñ: ogi da arklys neperkeltas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.