totor|iai dgs.
1. tauta, gyvenanti prie Volgos (ir daug kur kitur), kalbanti viena tiurkų kalbų.
2. istor. įvairios (daugiausia tiurkų) tautos ir gentys, prisidėjusios prie mongolų užkariavimų
ir įėjusios į Aukso ordos valstybę (13-15 a.). totorius, totorė dkt. tų tautų, genčių žmogus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.