tráišus, -i. traišùs, -ì.
1. riebus, našus, derlingas: Tráiši dirva. Slėniose vietose, kur yra traiši žemė, nereikia sėti kviečius, nes sugulia. Visuomet reikia saugoties augmenų (javų, daržovių, vaisių) , kurie augę per daug traišiose dirvose. Traišūs kalnai ir šlaitai, aug žolė ir tarpst javai.
2. vešlus, tarpus, derlus: Traišūs javai. Traišì žolė. Tráišus – sodrus, sakant į želmenis ir medžius. Labai traĩšios roputės buvo. Kartais pasirodė ir koksai aržuolas, bet vienstypis ir netraišus ant balotos šaltžemės. Lygiai kaip apvyniai riečias, taip ir plaukai tokio kūdikio riečias ir traišūs stoj.
tráišiai. Slėniuotuose laukuose labai traišiai auga [kviečiai]. riebus, nusipenėjęs: Traišus kūdikis.
3. stiprus, labai geras, putojantis: Alus traišus.
4. traškus, trūnus, birus: Traiši šaka. Medis tas yra jau traišùs, t. y. patrešęs, supuvęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.