x
trejet|as 1 trejet|as kuop. sktv. trijų grupė, skaičius: Važiuoja trejetu arklių. Jis išbuvo tenai trejetą dienų 2 trejet|as
1. mokėjimo pažymys "patenkinamai": Iš fizikos gavo trejetą (trejetuką).
2.
skaitmuo 3: Trejetas kažkoks nublukęs.
3. to skaitmens pavidalo figūra.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.