x
trinktelė|ti, trinktelėja, trinktelėjo
1. patrinkėti, sutrinksėti; suduoti: trinktelėjo griausmas. Trinktelėti kumščiu į stalą.
2. trenkiant uždaryti: trinktelėjo duris iš prieangio. trinktelėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.