.
tripū̃ris, -ė.
1. trijų pūraviečių nuomininkas, dalį derliaus atiduodantis žemės savininkui: Tripū̃rio sėkla ir arkliai, o gauna javų trečią pūrą, du atema. Čia gyveno seniau tripū̃riai.
2. prastas, nevykės žmogus, neturtėlis, nuskurėlis: Tripū̃ris prisitaisė pri jo pačios.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.