trivoti

.
trivóti, -ója, -ójo (pывaць).

1. kęsti, tverti: Mūsų žodis trivóti kilimo yra gudiškas. Dirbau dirbau, o į senatvę netrivójau daugiau. Žiemą netrivóju tom kojom (šąla) . Oi netrivóju, kojas kaip skauda, ir vis būdavo prieš lytų. Taip sopa dantį – trivót negaliu. Man kad užeina gūsiais galvą skaudėt, negaliu trivot. Vasarą, ka reik ton pat virti i miegoti, jau nebgali betrivóti. Karšta kai peklo [je],
trivót negali. Kaip tu pakūrei, tai jau negali trivot. Pjauna pažastis – negali trivót. Bėgte nubėgsiu, trivot trivosiu, jei nevingrūs laukeliai, jei nesraunūs upeliai. Jis kentė, kol trivójo. | Jau kokia ji apsukri, tai negali trivót. Jau kvepės, žydės, negali trivót. Netrivotinas.
trivótinai. Juo arčiaus smakas parlėkė, juo tas tranksmas netrivotinai baisingas pastojo. pajėgti išlaikyti: Nu mažų dienų pratinos visados trusėti, sunkius darbus trivoti. Jo mylimieji iš to turėjo daug vargų trivoti ir daug ašarų verkti. labai trokšti: Duok valgyt, miego netrivoju.

2. pajėgti susilaikyti, susivaldyti: Tai jis tik netrivója, ka pas tas merginas įšokt. Netrivójau džiaugsmu. Tas netrivója juokais, o ji baime. Tas ponas pamatęs ir negali trivot juokais. Ta, žinai, savo vyrą meilingai priėmė, da [r] vis juokais trivót negalėdama. Negaliu piktumu trivót – šitep ma [n] padarė! Tas kareivis nukaziravo teip juos, kad jie negali trivot iš piktumo.

3. trukti: Ale toj valandoj pilna ano troba stojose saulės spinduliuose, didelioje šviesybėje, kuri trivojo par visą dieną ligi vakaro. įstengti gyventi, laikytis: Ta senė ilgai da trivós. Kažin, ar trivõs nenumiręs, žaizda labai didelė. būti patvariam, tinkamam: A da trivó [ja] akulioriai.
datrivóti. ištverti: Jūs nė vienas su juo darbe nedatrivósta. Šitam name dar metus datrivósim, paskiau in gyvenvietę eisim. Jei bus sraunūs upeliai, išvingiuoti keleliai, nedatrivósiu. labai trokšti: O šokt nori, dainuot nori, nedatrivója.
ištrivóti.

1. ištverti, iškęsti: Aš neištrivoju nemiegojęs. Tei [p] skauda dantį, kad negali ištrivót. Iš sopulio neištrivójo. Velnias neištrivójo, kol tą linų pasaką pasekė – gaidys užgiedojo. Pas jį nei joks bernas ištrivoti negalėjo. Bet kas ištrivos iki galo, tas bus išganytas. Jis guodės… n'ištrivótiną vidurių pjovimą turėjęs. Jis kovoje ištrivójo. Ar tu vieną nedėlią prie mūsų išbūsi, ištrivósi?
ištrivotinai. Pabudusi [sąžinė] juos. n'ištrivotinai kremta. pajėgti išlaikyti: Muno rankos didelį karštį galia ištrivóti. Daug kas ma [n] sakė, kap tu ištrivójai tiek. Jam rodėsi, kad tų apsunkinimų negalės ištrivotie. Karaliui širdies apėjimo negal ištrivót. Daugiau išgalvojo, negu ištrivojo.

2. pajėgti susilaikyti, iškęsti ko nepadarius, išturėti: Ne kiekvienam būtų teip pasisekę, – n'ištrivojo nepritaręs prie galo.

3. išsilaikyti, būti atspariam: Jis drūtai tikėjime ištrivojo.
nutrivóti. iškęsti: Te nelygūs laukeliai, te kalnuoti keleliai, nenutrivósiu.
pértrivoti

1. ištverti: Tu visokias priegadas pértrivojai. Dar pirm dviejų metų jis sunkią ligą pertrivojo.

2. išbūti atspariam, išsilaikyti: Ta kvietka prie mūsų žiemą nepértrivoja.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>trivóti, </b>-ója, -ójo (pывaць). <br/>1. <span class="explanation">kęsti, tverti: </span> Mūsų žodis <span class="explanation">trivóti</span> kilimo yra gudiškas. Dirbau dirbau, o į senatvę netrivójau daugiau. Žiemą netrivóju tom kojom <span class="explanation"> (šąla) </span>. Oi netrivóju, kojas kaip skauda, ir vis būdavo prieš lytų. Taip sopa dantį – trivót negaliu. Man kad užeina gūsiais galvą skaudėt, negaliu trivot. Vasarą, ka reik ton pat virti i miegoti, jau nebgali betrivóti. Karšta kai peklo [je], trivót negali. Kaip tu pakūrei, tai jau negali trivot. Pjauna pažastis – negali trivót. Bėgte nubėgsiu, trivot trivosiu, jei nevingrūs laukeliai, jei nesraunūs upeliai. Jis kentė, kol trivójo. | Jau kokia ji apsukri, tai negali trivót. Jau kvepės, žydės, negali trivót. Netrivotinas. <br/><b>trivótinai</b>. Juo arčiaus smakas parlėkė, juo tas tranksmas netrivotinai baisingas pastojo. <span class="explanation">pajėgti išlaikyti: </span> </span> Nu mažų dienų pratinos visados trusėti, sunkius darbus trivoti. Jo mylimieji iš to turėjo daug vargų trivoti ir daug ašarų verkti. <span class="explanation">labai trokšti: </span> </span> Duok valgyt, miego netrivoju. <br/>2. <span class="explanation">pajėgti susilaikyti, susivaldyti: </span> Tai jis tik netrivója, ka pas tas merginas įšokt. Netrivójau džiaugsmu. Tas netrivója juokais, o ji baime. Tas ponas pamatęs ir negali trivot juokais. Ta, žinai, savo vyrą meilingai priėmė, da [r] vis juokais trivót negalėdama. Negaliu piktumu trivót – šitep ma [n] padarė! Tas kareivis nukaziravo teip juos, kad jie negali trivot iš piktumo. <br/>3. <span class="explanation">trukti: </span> Ale toj valandoj pilna ano troba stojose saulės spinduliuose, didelioje šviesybėje, kuri trivojo par visą dieną ligi vakaro. <span class="explanation">įstengti gyventi, laikytis: </span> Ta senė ilgai da trivós. Kažin, ar trivõs nenumiręs, žaizda labai didelė. <span class="explanation">būti patvariam, tinkamam: </span> A da trivó [ja] akulioriai. <br/><b>datrivóti</b>. <span class="explanation">ištverti: </span> </span> Jūs nė vienas su juo darbe nedatrivósta. Šitam name dar metus datrivósim, paskiau in gyvenvietę eisim. Jei bus sraunūs upeliai, išvingiuoti keleliai, nedatrivósiu. <span class="explanation">labai trokšti: </span> </span> O šokt nori, dainuot nori, nedatrivója. <br/><b>ištrivóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">ištverti, iškęsti: </span> Aš neištrivoju nemiegojęs. Tei [p] skauda dantį, kad negali ištrivót. Iš sopulio neištrivójo. Velnias neištrivójo, kol tą linų pasaką pasekė – gaidys užgiedojo. Pas jį nei joks bernas ištrivoti negalėjo. Bet kas ištrivos iki galo, tas bus išganytas. Jis guodės… n'ištrivótiną vidurių pjovimą turėjęs. Jis kovoje ištrivójo. Ar tu vieną nedėlią prie mūsų išbūsi, ištrivósi? <br/><b>ištrivotinai</b>. Pabudusi [sąžinė] juos. n'ištrivotinai kremta. <span class="explanation">pajėgti išlaikyti: </span> </span> Muno rankos didelį karštį galia ištrivóti. Daug kas ma [n] sakė, kap tu ištrivójai tiek. Jam rodėsi, kad tų apsunkinimų negalės ištrivotie. Karaliui širdies apėjimo negal ištrivót. Daugiau išgalvojo, negu ištrivojo. <br/>2. <span class="explanation">pajėgti susilaikyti, iškęsti ko nepadarius, išturėti: </span> Ne kiekvienam būtų teip pasisekę, – n'ištrivojo nepritaręs prie galo. <br/>3. <span class="explanation">išsilaikyti, būti atspariam: </span> Jis drūtai tikėjime ištrivojo. <br/><b>nutrivóti</b>. <span class="explanation">iškęsti: </span> Te nelygūs laukeliai, te kalnuoti keleliai, nenutrivósiu. <br/><b>pértrivoti</b><br/>1. <span class="explanation">ištverti: </span> </span> Tu visokias priegadas pértrivojai. Dar pirm dviejų metų jis sunkią ligą pertrivojo. <br/>2. <span class="explanation">išbūti atspariam, išsilaikyti: </span> Ta kvietka prie mūsų žiemą nepértrivoja.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.