trobšikis

tróbšikis, -ė. trobšikỹs, -ė̃.

1. kas tuštinasi troboje, teršia trobą: Šuniukas trobšikis. Ta trobšikė̃, duok iš šluotos tokiai [katei]. Mažileliai tebėr [žąsiukai] – trobšikiai. Nebepagydomas tróbšikis tas muno tėvas. Tróbšikis vaikas.

2. kas nuolat būna troboje, neina į lauką: Toks jau tróbšikis, kiaurai sėda i sėda numie. Tróbšikiai, dar nė pietų neišvirė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tróbšikis, </b>-ė. trobšikỹs, -ė̃. <br/>1. <span class="explanation">kas tuštinasi troboje, teršia trobą: </span> Šuniukas trobšikis. Ta trobšikė̃, duok iš šluotos tokiai [katei]. Mažileliai tebėr [žąsiukai] – trobšikiai. Nebepagydomas tróbšikis tas muno tėvas. Tróbšikis vaikas. <br/>2. <span class="explanation">kas nuolat būna troboje, neina į lauką: </span> Toks jau tróbšikis, kiaurai sėda i sėda numie. Tróbšikiai, dar nė pietų neišvirė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.