.
trõvyti, -ija, -ijo (trawić).
1. virškinti.
2. kankinti: Ašian tai buvau, kurį trovijo dienoj karštis, o naktyj šaltis.
patrõvyti. išleisti, išeikvoti: Pardavė nes mus ir dar teipag patrovijo pinigus mūsų.
sutrõvyti.
1. suvirškinti: Tasai penukšlas nėjo ing pasylijimą kūno jo, jau padievinto, kuris jau atmainytis negal, bet buvo sutrovytas ir nieku paverstas galybe to padeivinto kūno, kaip šlakelis vandenes ing degantį pečių įmestas. Valgį pusę sutrovijus kilsta tankiai saldžios arba rūgštos atrūgos.
2. suvalgyti: Test tai be manęs tiktai ką sutrovijo jaunikaičiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.