. trū̃bijimas (-yjimas). 1. → trūbyti 1. 2. → trūbyti 3: Nu i buvo visų trū̃bijimas, didis mažas [gėrė].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė ji bus patalpinta vietoj esamos.