trū́kčiavimas.
1. → trūkčiuoti 2: Baisus trūkčiavimas purtino jį. Aš jaučiu dūrimą (traukimą, trū̃kčiavimą).
2. trūkčiojimas 4: Tada žmogaus apsireiškimai įvyksta sklandžiai ir be trūkčiavimų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.