trūkóti, -ója, -ójo. trū́koti, -oja, -ojo.
1. suėmus tampyti, traukyti: Gana tau trū́kot už rankovės, matai, kad einu.
2. stengtis nutrūkti, nusitraukti: Palikau [šunį] trū́kojantis, bet gal nenutruks.
3. sunkiai kiloti, nešioti, tampyti: Kam kiloji maišą, kam trūkóji! Eik pirkion netrūkójęs tų kaladžių vienas – ateis daugiau vyrų, padės. Nesitrūkók – patrūksi, aš padėsiu kelt. Kam čia man trū́kotis ir maišai tašyt! Man vienam reiks trū́kotis su medžiais. Vienas nesitrūkok – ateisim visi ir padarysim. Ma juos velniai, dar trūkókis su jais (užsidėk pentinus, nusiimk) !
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.