trùktelėjimas.
1. →. truktelėti 1: O kai Vinculis iškinkė, stojo Rapolas tarp ienų, vienu truktelėjimu apgręžė vežimą. Pajutęs staigų truktelėjimą, [šapalas] tuoj išspjauna žiogą.
2. →. truktelėti 4: Elžbieta atsako vien abejingu pečių truktelėjimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.